Lietuvos Psichoanalizės Draugijos Etikos kodeksas

 

Preambulė

Lietuvos Psichoanalizės Draugijos (toliau –LPaD) Etikos Kodeksą sudaro dvi viena su kita susiję ir neatskiriamos dalys: Etikos Principai ir etikos konfliktų sprendimo Reglamentas.

Šis Etikos Kodeksas atspindi bendrąsias žmogiškąsias vertybes, svarbiausius psichoanalitinius principus, bei įsipareigojimus profesijai ir visuomenei.

Etikos kodekso Principai apibrėžia bendrąsias profesinio elgesio nuostatas, kurios taikytinos visose profesinės veiklos sferose: psichoterapiniame darbe, mokymo procese ir tyrimuose, tarpusavio profesiniuose santykiuose. Šie etikos principai taikomi ir kandidatams į LPaD narius.

Reglamentas nustato etikos konfliktų sprendimo tvarką.

LPaD Etikos kodeksas nėra statiškas normų rinkinys, o turėtų būti nuolatos peržiūrimas ir atnaujinamas.

Pagrindinės Etikos Kodekso sąvokos :

Psichoterapija – moksliškai pagrįstas, profesionalus psichinės ar emocinės būklės gydymas ar konsultavimas, kai klientas atskleidžia psichoterapeutui savo itin asmeninius jausmus, mintis ir praeities įvykius.

Psichoanalitinė psichoterapija – psichoanalizės teorija bei technika paremta psichoterapijos kryptis.

LPaD psichoterapeutas (terapeutas) – gydytojas ar psichologas, papildomai įgijęs LPaD mokymo standartus atitinkantį psichoanalitinės terapijos ar psichoanalizės išsilavinimą.

Klientas - asmuo, kuris taip gali būti vadinamas pacientu arba konsultuojamuoju, siekiantis psichoterapijos arba jau ją pradėjęs.

I. dalis. ETIKOS KODEKSAS

1.Etikos principai

 

1.1 LPaD nariai gerbia žmogiškumą, kiekvieno žmogaus vertę ir orumą. Šiuo principu remiasi bei taiko ji savo darbe.

1.2. Pripažįsta ir gerbia žmonių individualų, kultūrinį, religinį, biologinį, socialinį ekonominį skirtingumą ir nediskriminuoja.

1.3. Gerbia klientų privatumą ir nevaržo jo teisių. Saugo gautos informacijos bei dokumentų konfidencialumą.

 

2.Etinė atsakomybė

 

2.1      Santykiai su klientais 

2.1.1          Psichoanalitinėje psichoterapijoje santykiai su klientais grindžiami abipusiai priimtinu ir lygiateisiu susitarimu.

2.1.2           Susitarimas su klientu yra laisvanoriškas ir klientas bet kuriuo metu gali nutraukti santykį ar ieškoti kitų galimybių .

2.1.3          LPaD nariai yra atsakingi už terapinės aplinkos ir ribų išlaikymą

2.1.4          LPaD nariai atsižvelgia į socialinę klientų situaciją ir jų ryšių su aplinkiniais pobūdį.

2.1.5          Terapeutas neturėtų klaidinti klientų ar jų šeimos narių, dalyvauti manipuliacijų, apgavystės ar prievartos veikloje.

2.1.6          Jei dėl kokios tai priežasties (išvykimo, ligos ar gręsiančios mirties) terapeutas negalės tęsti terapinio santykio su klientu, jis stengiasi organizuoti pagalbos klientui tęstinumą, informuodamas klientą apie visas įmanomas tolesnės pagalbos galimybes ir pats šiam procesui tarpininkauja.

2.1.7          Jeigu su klientu susiduriama ne terapinėje situacijoje, tuomet LPaD nariai teikia pirmumą etikos principams.

2.1.8          Interesų konflikto situacijoje terapija nepradedama, o psichoterapijos procese iškilę interesų konfliktai sprendžiami neatidėliojant, prireikus - ir supervizijų būdu.

2.1.9          LPaD nariai - kandidatai yra skatinami savo esamus bei būsimus klientus informuoti apie savo, kaip mokymosi programos dalyvio, kuriam būtina profesinė priežiūra (yra supervizuojamas), statusą.

 

 

2.2          Išnaudojimas

2.2.1          LPaD nariai neturi teisės išnaudoti savo klientų emociškai, finansiškai, seksualiai.

2.2.2          Etiškai priimtinas tik piniginis atlyginimas už darbą. Dovanos negali būti priimamos kaip atlyginimo dalis.

2.2.3          Seksualiniai santykiai tarp psichoterapeuto ir esamo ar buvusio kliento yra neleistini, turint omenyje bet kokio fizinio kontakto formą, turinčią seksualinio pasitenkinimo tikslą.

2.2.4          Yra neetiška naudotis pranašumu terapiniame santykyje, įskaitant agresyvų elgesį su klientu ar dėkingumo skatinimą.

2.2.5          Yra neetiška terapeutui santykiuose su klientu naudotis LPaD organizacijoje užimama pozicija,  savo profesiniu statusu ar kitais išskirtiniais santykiais.

 

2.3          Konfidencialumas

2.3.1.        LPaD nariai rūpestingai saugo bet kokią asmeninę informaciją apie klientus. Tai taikoma visai verbalinei, rašytinei, audio ar kompiuterinei medžiagai, patikėtai terapinėje situacijoje ar supervizijoje, supervizinėse ar intervizijų grupėse. Visi įrašai, rašytinėje ar kitoje formoje, turi būti t.p. patikimai saugomi. Mokymo programų dalyviai supervizijų bei intervizijų grupėse nesupervizuojami.

2.3.2.        Psichoterapeutas neteikia jokios informacijos kliento šeimos nariams ar artimiesiems, išskyrus atvejus, numatytus 2.3.5.

2.3.3.        Klientai be jų sutikimo neturi būti stebimi kitų asmenų, daromi vaizdo ar garso įrašai. Jokia audio ar video medžiaga be paciento sutikimo negali būti perduota tretiems asmenims ir panaudota terapeuto ar bet kurios trečiosios šalies pelnui ar naudai.

2.3.4.        Konfidencialumo principo laikomasi rengiant pranešimus ar publikacijas. Autorius turi gauti kliento sutikimą, jeigu naudojamasi medžiaga, iš kurios klientas gali save atpažinti.

2.3.5.        Kai psichoterapeutas turi realų pagrindą manyti, jog klientas gali būti pavojingas sau ar kitiems, konfidencialumo principas gali būti sulaužytas, apie tokį savo ketinimą informavus klientą.

2.3.6.        Bet kokio konfidencialumo sulaužymo atveju turi būti pateikiama tik būtina informacija ir tik tiems asmenims, kurie rūpinasi pagalba klientui.

2.3.7.        Duomenų pateikimas valdžios organams, turintiems įstaty­mų nustatytus įgaliojimus, nelaikomas konfidencialumo pažeidimu. Pagal galiojančius įstatymus LPaD narys turi suteikti informaciją prokuratūros ir teismo darbuotojui. Apie informacijos pateikimą valdžios organams pranešame klientui.

2.3.8.        Konfidencialumo principo laikomasi ir po kliento mirties.

 

2.4.  Kontraktas

2.4.1.        Kontraktai su klientu turi būti realistiški ir aiškūs, pagrįsti kliento problemų psichodinaminiu supratimu.

2.4.2.        Aptariant kontraktą, numatoma psichoanalitinio proceso tvarka (trukmė, vieta, dažnumas, atsiskaitymo būdai, atostogos, neatvykimo atvejai ir kitos aplinkybės).

2.4.3.        Informaciją apie mokėjimą psichoterapeutas turi aiškiai išsakyti, o klientas su juo sutikti prieš terapinio proceso pradžią ar, kainos keitimo atveju, prieš jos įsigaliojimą. Tarp terapeuto ir jo kliento neturi vykti jokių verslo sandėrių.

2.4.4.        Numatomi kontrakto pakeitimai aptariami iš anksto.

2.4.5.        Bet kokia terapeuto pateikiama žodinė ar rašytinė informacija apie save turi tiksliai atspindėti teikiamą paslaugą, turimą išsilavinimą bei kvalifikaciją.

2.5.      Atsakomybė sau kaip konsultantui

 

2.5.1.        LPaD nariai yra atsakingi už savo profesinių sugebėjimų palaikymą, ir už asmeninio funkcionavimo įvertinimą.

2.5.2.        Jei dėl asmeninių ar emocinių sunkumų, ligos, alkoholio vartojimo ar kitų priežasčių terapeuto gebėjimas dirbti yra ribotas, jis privalo laikinai nutraukti savo praktiką.

2.5.3.        Susidūrus su situacija, išeinančia už terapeuto kompetencijos ribų, terapeutas siekia profesinės pagalbos - supervizijų arba svarsto klientų persiuntimo kitiems profesionalams galimybę.

2.5.4.        LPaD narys siekia gerai išmanyti etiką bei etikos  problemų sąsajas su profesine praktika.

 

 

2.6 Atsakomybė prieš psichoanalitinės terapijos mokymo programų studentus

2.6.1.   LPaD nariai ir mokytojai gerbia studentų norą mokytis psichoanalitinės psichoterapijos, supratingai toleruoja jų ribotas žinias.

2.6.2. LPaD nariai psichoterapeutai-mokytojai (supervizoriai ir terapeutai) su psichoterapijos mokymo programų studentais palaiko tik profesinį santykį.

2.6.3. Studentų įvertinimai ir kita su jų mokymusi susijusi informacija privalo būti konfidenciali ir pateikiama tik Mokymo Komitetui pagrįstai prašant Informacija apie studento terapiją neteikiama net Mokymo Komitetui.

 

2.6.4.  Psichoterapeutai- mokytojai  savo praktikoje patys siekia aukštų etinių standartų  ir suteikia būsimiems kolegoms visas žinias apie profesinę etiką .

 

2.7    Atsakomybe prieš kolegas

 2.7.1.  Tarpusavio santykius LPaD nariai grindžia  atviru viešu pasitikėjimu.        

 2.7.2.  LPaD nariai siekia  nepakenkti bei nenuvertinti kitų kolegų autoriteto ar darbo stiliaus, pasiektų rezultatų.

2.7.3.  Bet kuris LPaD narys, kuris pastebi kolegos asmeninius sunkumus, galinčius pakenkti jo profesinei veiklai, turėtų aktyviai padrąsinti pastarąjį ieškoti  priemonių tai išspręsti,o situacijai nesikeičiant, konfidencialiai  pranešti apie  tai draugijos Etikos Komitetui.

2.7.4  LPaD nariai dalyvaudami draugijos valdyme, sprendimų priėmime ar atstovaudami LPaD draugijos narius viešoje erdvėje, laikosi  Etikos Principų.

2.8 Socialinė atsakomybė

         2.8.1   LPaD nariai dirba LR įstatymų numatytose ribose.

   2.8.2.  LPaD nariai imasi tinkamu žingsnių,  kad susipažintų su esamu metu galiojančiais  LR   įstatymais.

 

   2.9.  Santykiai su nepilnamečiais pacientais ir jų tėvais(globėjais)

 

2.9.1.  Jeigu klientas yra nepilnametis, tuomet skatinama apie ketinimą pradėti psichoterapiją tinkamu būdu informuoti  kliento tėvus (ar globėjus) .

2.9.2.  Psichoterapeutas apie psichoterapijos naudą ir galimus sunkumus aptaria tiek su pačiu nepilnamečiu  klientu, tiek su nepilnamečių  klientų tėvais (globėjais), su kuriais suderina  terapinio kontrakto sąlygas, numatančias ir tai, kaip dažnai tėvai galės būti informuojami ar kviečiami aptarti kliento psichoterapinio darbo eigos.

2.9.3.  LPaD nariai siekia išvengti įsitraukimo į šeimynines manipuliacijas, o apie iškilusią tokių santykių grėsmę siekia atvirai aptarti su klientu bei jo tėvais (globėjais).

2.9.4.  Galutinis sprendimas apie psichoterapinio proceso pradžią, pabaigą ar nutraukimą visada priklauso nuo nepilnamečio kliento tėvų (globėjų), jei kitaip nėra nusprendęs LR teismas (dėl paauglio pripažinimo savarankišku).

2.9.5.  Psichoterapeutas suvokia savo įtaką nepilnamečiui, tad vengia jo akivaizdoje žeminti ar kitaip nepalankiai atsiliepti apie jo šeimos narius (globėjus).

 

        3. Kompetencija

          3.1.   LPaD nariai paiso profesinės kompetencijos ribų, įpareigojančių dirbti tik patirties, gautos   psichoanalizės/ psichoanalitinės psichoterapijos studijų bei su tuo susijusios praktikos, ribose.

    3.2.  Siekdami profesinės kompetencijos gerinimo, LPaD nariai stengiasi tobulinti savo teorines žinias dalyvaudami seminaruose ar mokymo programose. Psichoterapijos procese kylančius sunkumus siekia išsiaiškinti supervizijų pagalba.

  3.3.   LPaD nariai pripažįsta, kad psichoterapinio darbo eigoje gali kilti etikos dilemos. Šias dilemas pripažinti bei rasti joms tinkamą sprendimą yra psichoterapeuto kompetencija bei atsakomybė.

  3.4.   Iškilus būtinybei, LPaD narys apie Etikos Kodekso reikalavimus informuoja visus su tuo susijusius asmenis.

        3.5.  Ieškant geriausio sprendimo, terapeutas gali kreiptis į LPaD Etikos Komitetą su prašymu  padėti išspręsti ar pakomentuoti susidariusią (gręsiančią) etinės dilemos situaciją.

      4.   Sąžiningumas

4.1.   Psichoterapijos procese terapeutas siekia paisyti visų pirma savo  kliento interesų.

4.2.  LPaD nariai savo profesinėje veikloje vadovaujasi atvirumo,  garbingos diskusijos ir teisingos informacijos suteikimo principais.

4.2.  LPaD nariai siekia bet kurioje profesinėje situacijoje likti ištikimais profesinei etikai ir laikosi draugijos, kuriai jie priklauso, įstatų.

 

 

II. dalis. Etikos konfliktų sprendimo Reglamentas

Įvadas

Profesiniame Etikos Kodekse turi būti atsižvelgta:

·         psichoterapeuto profesinis elgesys turi būti svarstomas tik profesinio vaidmens, apibrėžiamo profesiniais santykiais, rėmuose.

·         žinių ir jėgos nelygybė visuomet veikia profesinius terapeuto santykius su klientais ir su kolegomis.

·         Kuo ši profesinių santykių nelygybė yra didesnė,  ir kuo didesnė kliento priklausomybė, tuo didesnė yra ir profesionalaus terapeuto atsakomybė.

·         psichoterapeuto atsakomybė turi būti vertinama profesionalių santykių stadijos kontekste.

1.      Bendroji ‚Reglamento‘ dalis

1.1.    Šiuo Reglamentu nustatoma Lietuvos psichoanalizės draugijos (toliau LPaD) Etikos komisijos (toliau EK) veiklos ir procedūrų tvarka.

1.2.    LPaD EK sudaroma LPaD įstatuose apibrėžtu būdu ir apibrėžtam laikotarpiui.

1.3.    EK kompetencijai priskiriami skundai bei paklausimai dėl galimų Etikos kodekso pažeidimų.

1.4.    Priimdama sprendimus, EK vadovaujasi LPaD Įstatais, Etikos Principais bei šiuo Reglamentu.

1.5.    Tais atvejais, kai Reglamentas nenumato aiškios tvarkos ar terminų, pati EK priima ir taiko laikinus procedūrinius sprendimus.

2.      Etikos Komisijos sudėtis

2.1.    EK sudaro ne mažiau 3 nariai, kurie slaptu balsavimu renkami kiekviename rinkiminiame- ataskaitiniame LPaD suvažiavime.

2.2.    Daugiausiai balsų surinkęs EK narys iš karto tampa EK pirmininku. Jei du kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, suvažiavimas pakartotinai balsuoja, kuris iš jų taps Etikos Komisijos pirmininku.

2.3.    EK nariai ir pirmininkas gali eiti savo pareigas neribotą kadencijų skaičių.

2.4.    EK posėdis yra vienintelis sprendimų priėmimo būdas.

2.5.    EK ginčų nagrinėjimo posėdžiai nėra vieši.

2.6.       LPaD taryba gali skirti nešališką LPaD narį atskiro nagrinėjamo atvejo stebėtoju. 

2.7.    EK posėdis laikomas teisėtu tik tuomet, kai dalyvauja visi EK nariai(negalint dalyvauti vienam iš narių, LPaD taryba turi skirti nešališką LPaD narį).

2.8.     EK sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

3.       Skundų ir paklausimų  pateikimo ir nagrinėjimo tvarka

3.1   EK nagrinėja individualius ar asmenų grupės pateikiamus skundus.

3.2  Visi skundai ir paklausimai turi būti pateikiami raštu lietuvių (arba anglų) kalba.

3.3    Skundų ar paklausimo turinyje nurodomas etinė dilema ar galimas pažeidimas.

3.4.  Skundas turi būti pasirašytas. Jame turi būti nurodyta tiek ieškovo, tiek ir atsakovo vardas ir pavardė.

3.5.  Anonimiški paklausimai ir paklausimai, kuriuose nenurodyta kaip susisiekti su paklausėjų ar jo atstovu, nenagrinėjami.

3.6. Visi skundai dėl galimų etikos pažeidimų perduodami EK Pirmininkui.

3.7. EK nariai ir suinteresuotas asmuo turi teisę susipažinti su gautu skundu. Gavęs raštišką skundą, EK pirmininkas ne vėliau nei per dvi savaites informuoja suinteresuotas puses apie gautą skundą. Pirmasis EK posėdis dėl tolimesnės skundo nagrinėjimo eigos yra kviečiamas ne vėliau nei per 2 mėnesius nuo skundo gavimo datos, apie tai ne vėliau kaip per 2 savaites iki posėdžio datos, raštu (įskaitant ir elektroninį paštą) informavus suinteresuotas puses.

3.8. EK nariai ir suinteresuotas asmuo turi teisę susipažinti su gautu skundu.

3.9. Nurodytu laiku Į EK posėdį yra kviečiamos abi suinteresuotos pusės: atsakovas (ar jo atstovas) bei besikreipiantysis dėl etikos pažeidimo asmuo (ar jo atstovas).

3.10. Galimi EK sprendimai:

3.10.1.    Atsisakoma skundą nagrinėti, kadangi tai nėra EK kompetencija.

3.10.2.    Priimama nagrinėti be išlygų, kai minimi faktai yra EK kompetencijos sritis.

3.10.3.    Priimama nagrinėti su išlygomis, kai turimos medžiagos nepakanka nuspręsti, ar tai yra EK kompetencijos sritis. Šiuo atveju būtina apibrėžti išlygų pobūdį.

3.11.        Skundas svarstomas dalyvaujant abiems suinteresuotoms pusėms arba jų atstovams, o jiems neatvykus, kitas posėdis šaukiamas po 2 savaičių ir tuomet EK posėdis gali vykti šiems nedalyvaujant.

3.12.        Prireikus, EK gali skirti papildomus skundo klausymus ir pateikti papildomus klausimus. Ieškovas ir atsakovas (arba jų atstovai) turi teisę užduoti vieni kitiems nagrinėjamą atvejį liečiančius klausimus ir gauti į juos atsakymus.

3.13.        EK turi teisę prašyti skundo patikslinimo raštu. Tiek besikreipiantysis, tiek atsakovas gali pateikti atskirus paaiškinimus raštu.

3.14.        Atskirais atvejais (nepilnametis klientas, seksualinio išnaudojimo atvejis), ieškovui pageidaujant konfidencialumo ir raštu pateikus argumentus, EK pirmininkas gali suteikti išlygą raštu užduoti klausimus ir/ar raštu į juos atsakyti. Šis sprendimas gali būti ginčijamas procedūrine tvarka. Galutinį sprendimą priimama Etikos Komitetas paprasta balsų dauguma. 

3.15.        EK gali priimti šiuos viešai skelbiamus sprendimus:

3.15.1.    nagrinėjamas atvejis nepažeidžia LPaD Etikos kodekso.

3.15.2.    nagrinėjamu atveju sprendimas nepriimtas dėl įrodymų stokos.

3.15.3.    nagrinėjamas atvejis pažeidžia LPaD Etikos taisykles.

3.16.        Nustačius Etikos kodekso pažeidimą, EK gali priimti viešai skelbiamus detaliau paaiškintus sprendimus dėl šių drausminių nuobaudų:

3.16.1.    Įspėjimas.

3.16.2.    Papeikimas.

3.16.3.    Narystės sustabdymas (ne ilgesniam nei trijų metų laikotarpiui).

3.16.4.    Pasiūlyti LPaD suvažiavimui pašalinanti narį iš draugijos.

3.16.4.1.           Sprendimas dėl siūlymo pašalinti iš draugijos gali būti priimamas EK balsavus vienbalsiai.

3.17.        Greta minėtų drausminių nuobaudų arba be jų, Etikos Komitetas gali siūlyti edukacinio pobūdžio sprendimus, tokius kaip kartotinė asmeninė terapija, tęstinės studijos, supervizijos, bei rekomenduoti jų pobūdį ir intensyvumą.

3.18.        EK sprendimai įsigalioja nuo priėmimo momento. Apeliacijos reglamentas nepanaikina EK sprendimo.

4.    Apeliacijos tvarka

4.10.        Abi suinteresuotos pusės turi teisę apskųsti sprendimą LPaD suvažiavimui (konferencijai).

4.11.        Apeliacija gali būti pateikiama per 30 dienų nuo galutinio EK sprendimo.

4.12.        Apeliacija adresuojama LPaD suvažiavimui per LPaD Prezidentą, išsiuntus ją registruotu laišku.

4.13.        Būtina nurodyti apeliacijos priežastį. Priežastimis apeliacijai gali būti:

4.13.1.    Galimas interesų konfliktas.

4.13.2.    Pažeistas svarstymo reglamentas.

4.13.3.    Nesutinkama su faktinės medžiagos įvertinimu.

4.13.4.    Nesutinkama su taikoma nuobauda.

4.13.5.    Nenagrinėta su atveju susijusi faktinė medžiaga.

4.14.        LPaD suvažiavimas (konferencija) sudaro laikinąją  Apeliacinę komisiją, kuri savo darbe vadovaujasi šio EK Reglamento principais.

4.15.        Apeliacinė komisija sudaroma ne mažiau nei iš penkių narių, iš kurių vienas - Etikos komisijos  pirmininkas.

4.16.        Apeliacinė komisija, susipažinusi su turima Etikos komiteto medžiaga, gali siūlyti LPaD tarybai šiuos sprendimus:

4.16.1.    Atmesti apeliacinį prašymą.

4.16.2.    Patvirtinti EK sprendimą dėl etikos pažeidimo ir nuobaudų.

4.16.3.    Patvirtinti EK sprendimą dėl etikos pažeidimų, bet sumažinti ar padidinti skiriamą nuobaudą.

4.16.4.    Pati imasi pakartotinai nagrinėti atvejį.

4.17.        Laikinosios komisijos sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Komisijos sprendimą pasirašo visi jos nariai, nurodydami savo vardą ir pavardę.  

5.                Dokumentacijos saugojimas ir informacijos konfidencialumas

5.10.        Raštu gautam skundui taikomos visos psichoterapijoje įprastinės konfidencialumo taisyklės ir laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo.

5.11.        EK ginčų nagrinėjimo atvejai detaliai užrašomi arba įrašomi (garso įrašai).

5.12.        Visą nagrinėjimo metu sukauptą medžiagą EK pirmininkas saugo iki artimiausio suvažiavimo.

5.13.        Atsakovas gali kreiptis raštu ir už atitinkamą mokestį, imamą už susidariusias išlaidas, gali gauti garso EK posėdžių protokolus ar garso įrašus (jei tokie daryti).

5.14.        Jeigu artimiausio LPaD suvažiavimo (konferencijos) metu nesudaroma laikinoji Apeliacinė komisija, visa faktinė surinkta medžiaga sunaikinama. Jei sudaroma Apeliacinė komisija, visa surinkta medžiaga sunaikinama priėmus galutinį sprendimą.

5.15.        Paviešinama tik tie faktai, kurie EK nuomone gali būti įtraukti į sprendimo paaiškinamąją dalį.

5.16.        Posėdžių nutarimai ir EK sprendimai saugomi neribotą laiką.

6.                Interesų konfliktas ir konfidencialumas

6.10.        Bet kuris EK narys turintis realų intereso konfliktą (šeimos, profesinį ar ekonominį) vis a vis su konkrečiu atveju privalo:

6.10.1.    raštiškai išdėstyti šį interesų konfliktą LPaD Prezidentui ir EK .

6.10.2.    nusišalinti nuo vyksiančių veiksmų ar aptarimų.

 

 

 

 

 

Etikos Kodeksą parengė LPaD narių darbo grupė 2008 sausio-rugsėjo mėn.

Etikos Kodeksas apsvarstytas LPaD tarybos spalio 13 d. posėdyje.

Etikos Kodeksas patvirtintas LPaD suvažiavime 2008m. lapkričio 28d.